25 lapkričio 2012

Student



Sekmadienis, Lapkričio 25 d. 16:00. Traukinys „Kaunas-Šiauliai“. Mergaitė, su naujomis kalėdinėmis pėdkelnėmis, naujais batais ir jau kiek senesniais kitais drabužiais, keliauja namo. Ta mergaitė visą savaitę svečiavosi Kaune ir ten studijavo, pagal Vytauto Didžiojo Universiteto (toliau – VDU) programą „Moksleivi, pabūk studentu!“. Maždaug prieš tris savaites ji sužinojo, kad ten pateko ir nuo to laiko negalėjo iš minčių paleisti to projekto.
Sekmadienis, Lapkričio 18 d. maždaug 17:30.  Ji išvyksta į traukinių stotį, ten jau laukia traukinys „Šiauliai-Kaunas“. Su nekantrumu į jį įsėda ir laukia, kada jis pajudės. Vykstant traukiniu ji nenuobodžiavo, iš pražių bendravosi su savo buvusia klasioke, kuri taipogi dalyvauja tame pačiame projekte, vėliau bandė spręsti matematikos namų darbus, ekonomiką, skaitė „L‘Officiel“ žurnalo naująjį numerį. Maždaug po trijų valandų, ji jau Kaune, kur ją pasitinka giminaičiai.
Pirmadienis, Lapkričio 19 d. 08:00. Tokiu laiku prasidėjo mergaitės rytas. Prabudusi, ji nustemba kiek neįprastais vaizdais, ji per naktį buvo pamiršusi, kad miega ne savoj lovoj. O ruoštis pradėjo kaip įprastai kiekvieną rytą. Toji diena buvo begalo šilta, tad laukti autobuso apie 15 minučių nebuvo tokia kančia. Ji net neįsivaizdavo, kaip ras VDU Studentų Atstovybės (toliau – SA) pastatą. Po kažkur pusę valandos trukusios kelionės, ji išlipa jai pasakytoje Daukanto g. stotelėje. Ten jos jau laukė prieš tai minėtoji draugė. Jos kartu šiek tiek paklaidžiodamos pagaliau rado VDU SA, kur jau po truputi rinkosi moksleiviai. Neturėjom jokio supratimo, kas mūsų laukė, tačiau ilgai laukti nereikėjo. Prasidėjo pažintiniai žaidimai, kurie buvo nežmoniškai smagūs. Nors iš karto mergaitei ir nepavyko prisiminti visų vardų ir veidų, tačiau jau po truputį juos pradėjo įsiminti. Atėjo laikas ir pirmąjai paskaitai, kuri vyko Žalgirio arenoje. Mergaitė iš karto pajuto, kad ji studentauja. Paskaita buvo ne itin įdomi (Gamtamokslinė pasaulio samprata) todėl jos metu tiesiog bendravosi su savo mentore bei kitais projekto dalyviais. Vakare, vėlgi laukė pintiniai žaidimai, nors ten jau greičiau buvo paprasti smagūs žaidimukai. Apie septintą-pusę aštuonių, mergaitė šiek tiek paklaidžiojusi susirado stotelę, kurioje apie pusę valandos laukė autobuso. Buvo nerimo, kad jis neatvyks, bet kai švieslentėlė pasirodė autobuso numeris ir laikas, kada jis pasirodys, mergaitė nurimo.
Antradienis, Lapkričio 20 d. 12:30. Vileikos g. 8, Informatikos fakultetas. Kartu su mentore, jos nuvyko į paskaitą, kuri neįvyko, mat dauguma studentu pamiršo, jog jie su dėstytoju susitarė, jog tos paskaitos nebus. Bet laikas nepraėjo veltui. Mergaitė stebėjo, kaip studentai ruošiasi koliui (kontroliniui) ir suprato, kad informatikos studijos nėra smagus dalykėlis. Pilna teorijų ir visokių kitokių nesamonėlių. Po keletos valandų mergaitė paliko Informatikos fakultetą ir pajudėjo link centro. Ten pirmiausia užsuko papietauti į De Luxe restoraną, esantį visai visai šalia VDU SA. Kadangi ten moksleiviai maitinosi nemokamai, maistas buvo ne itin skanus. 16:00 kartu su visais kitais dalyviais, mergaitė nužingsniavo į Vaidybos paskaitą. Nors ir teko ten sedėti ramiai apie pusantros valandos, visiems ji begalo patiko. Tai buvo tik gretutinių studijų paskaita, tačiau ir ją patiko stebėti. Po tokio įžanginio vaidybos dalykėlio, moksleiviai pajudėto stebėti filmo. Kaip jis dabar vadinasi – niekas nepamena. Tik mergaitė įsiminė, kad jame vaidina Blake Lively ir tas filmas tikrai neblogas. Kadangi vėl nesinorėjo mergaitei ilgai laukti autobuso, filmui dar nesibaigiant, ji paliko auditoriją.
Trečiadienis, Lapkričio 21 d. 9:15. SA. Laukiame kol visis susirinks ir draugiškai nueisime į rektoratą, kuriame bendrausime su prorektoriumi. Jis maždaug šnekėjo valandą, tačiau laikas visai neprailgo. Sužinojome begales dalykų apie universitetą, jo studijas. Kuo toliau, tuo VDU mergaitei labiau prie širdies. Po pažinties su universitetu, laukė pažintis su Kaunu. Nors jau ir taip per tas dienas jo pamatė mergaitė. Ji suprato, kad jos gimtasis miestas, Šiauliai, dar gražiai atrodo. Kaune – gana nyki atmosfera, pilna namų-vaiduoklių, apgriuvusių pastatų, nebaigtų statyti milžinų pastatų. Ji vis lygino Kauną su Vilniumi ir jos mintyse vis labiau sukosi mintis studijuoti butent ten, nors VDU ją labai traukia. 17:45 prasidėjo protmūšis, kuriame mergaitei ir jos komandai tikrai nekaip sekėsi. Tačiau nenusiminėm – smagiai praleistas laikas, štai kas buvo geriausia. Iš kart po protmūšio susitikom su viena iš universiteto organizacijų, tai japonistų klubas. Jei tik domėčiausi japonų kultūra, bėgte bėgčiau į tą klubą.
Ketvirtadienis, Lapkričio 22 d. 13:00. Mergaitė tik tuo metu išvyksta iš Garliavos. Kadangi jai nusimatė laisvas laikas, ji praleido ryta lovoje. Per tas tris dienas ji labai išvargo, tad laisvas rytas buvo kažkas pasakiško. Prieš pietavimą, su mentore aplankė anatomijos muziejų, kas paliko tikrai neišdildomų įspūdžių. Iš kart po dar vienų, ne itin skanių, pietų vykome į paskaitą Verslininkystės įvadas. Kadangi studentai pristatinėjo savo verslo idėjas, buvo smagu pabuvoti tokioje paskaitoje. Mergaitė labai džiaugėsi, kad ryte miegojo ir kaupė jėgas, nes jų laukė orentacinės. Nors ji ir nebuvo gerai pasiruošusi tam (avėjo batus su aukštu kulnu) nepabijojo jame sudalyvauti. Užduotys buvo labai įvairios. Užuominas kur bėgti labai lengvai suprantamos ir gana greitai visur mergaitė su komanda nuvykdavo. Pirmoji užduotis – su užklijuotomis burnomis, nueiti ir paprašyti nepažįstamų žmonių nusifotografuoti kartu. Antroji ir trečioji užduotys buvo panašios, kūrybinės. Vienur reikėjo sugalvoti kokį pralinksminimo būdą, kitur- sugalvoti ketureilį. Nesunkiai jas įveikė, komanda bėgo į visai kitą laisvės alėjos galą. Tai buvo ilgiausia distancija, tačiau apmastę, kad gana greitai jie įpusėjo, leido sau atsipūsti. Kas buvo tikrai naudinga, nes užduotis prie Vytauto Didžiojo paminko buvo paaati sunkiausia! Žąsele jie ėjo aplink paminklą. Šiaip ne taip įveikę užduotį, paskubėjo vykti į kitą, paskutinę, vietą. Užduotis, po žąselės pavaikščiojimo, buvo taipogi nelengvai įveikiama. Teko atlikti tokį žaidimuką Laurenciją. Jei negirdėjot apie jį – eini susikibus ratu ir kai vedantysis pamini savo kalboje vardą Laurenciją ir savaitės pavadinimus, reikia tūpti. Jie laaabai dažnai kartojasi ir tenka gana dažnai patupinėti. Tačiau ir šią užduoti mergaitės komanda atliko ir gavo paskutinę užuominą. Tekstas buvo per dvi eilutes, tačiau tik paskaitę pirmuosius žodžius, jie pasileido bėgti į SA. Jau lipdami į patalpas, jų mintyse knibždėjo tik vienas klausimas, ar jau kas nors yra grįžę? Tačiau išgirdę studentu žodžius – „o, pirmieji!“ jie iškarto nusiramino ir apsidžiaugė. Gavo ir dovanėlių. Sulaukę kitų dalyvių ir dar truputį pailsėję visi pajudėjo namo. Mergaitei, po tokių orentacinių, laabai skaudėjo kojas. Tik parėjusi namo, ji krito ant žemės ir maždaug dešimt minučių tiesiog ilsino kojas.
Penktadienis, Lapkričio 23d. 11:00. Mergaitė paskutinį kartą apsilanko Informatikos fakultete, kur praleidžia apie penkias valandas vien paskaitose, tačiau jos neprailgsta, nes paskaitos vyksta gan įdomios. Pirmiausia – matematika ir tikimybės, o vėliau – multimedijos fizika. Po jų, mergaitė vyksta atgal į SA, taipogi paskutinį kartą. Atsisveikinimas labai greit praėjo, visi gavo pažymėjimus, jog dalyvavo šiame projekte ir visi išsiskirstė kas sau. Mergaitei buvo gaila palikti SA, tačiau ji tikėjo, kad ten dar kada tikrai užsuks...
Sekmadienis, Lapkričio 25d. 16:45. Mergaitė baigia rašyti paskutinius projekto įspūdžius ir nustemba, kad prirašo du pilnu A4 formato lapus. Ji įsitikina, kad ši savaitė dar labai ilgai išliks atminty.

1 komentaras:

  1. Atrodo, kad labai įdomiai ir turiningai praleidai laiką:) Patiko man tai, kaip aprašei viską, įdomu skaityti:)

    AtsakytiPanaikinti