21 rugsėjo 2014

Look who's back

Sveikučiai! Kaip keista vėl matyti šį naujo įrašo kūrimo langą. Iš tikro, begalo jo pasiilgau, tiesiog vis nebūdavo ką naujo Jums pranešti, beeeet... Maždaug prieš mėnesį laiko mano gyvenimo knygoje atsivertė naujas skyrius - pradėjau visiškai naują gyvenimą. Palikau savo gimtą kraštą, namus ir atvykau į Vilnių. Tai buvo mano keletos metų svajonė ir ji pagaliau išsipildė. Liepos mėnesį sužinojau, jog įstojau į vieną iš sostinės universitetų (jei kam įdomu - VGTU) ir tai reiškė, jog kelsiuos gyventi būtent ten, kur taip ilgai norėjau. Ir žinot ką? Tai buvo geriausia, kas galėjo man nutikti. Žodžiais sunku nupasakoti, kiek visko patyriau per vos kelias savaites Vilniuje. Myliu šį miestą ir naujus žmones, su kuriais susipažinau. Apskritai, dabar mane supa patys nuostabiausi žmogeliukai. Labai norėčiau viską nupasakoti, ką gero nuveikiau, bet tai užtruktų ilgai ir įrašas gautųsi milžiniškas. Tiesiog, stengiuosi dalyvauti visur, kur tik galima, kad nesedėti namuose ir naudotis kiekviena proga. Prieš atvykstant į Vilnių tris dienas dalyvavau pirmakursių stovykloje, būtent ten susipažinau su didžiąja dalimi žmonių, su kuriais dabar begalo smagiai leidžiu laiką. Na, o jau gyvenant Vilniuje užsiimiau dar daugiau veiklų. Vyko pirmas šioks toks grupės susitikimas, nors ir ne visi dalyvavo, tačiau iš tos grupės, kuri ten buvo supratau, jog 4 metus būsiu apsupta begalo linksmų ir įdomių žmogeliukų. Taipogi, kelias naktis gyvenau naktiniu Vilniumi. Nepalyginsi su Šiauliais, kuomet apie ketvirtą ryto viskas miršta, o Vilniuje - viskas dar taip gyva. Kalbant apie universiteto gyvenimą pradėjau lankytis studentų atstovybės veikloje, dar net nepradėjus studijuoti, žinojau, jog eisiu į šią veiklą ir tikrai nesigailiu pirmais įspūdžiais. Apskritai, studentų atstovybė yra pilna nuostabių žmonių! Taipogi jau padėjau viename didžiausių mano universiteto renginių - Gedimino dienose. Čia savanoriavau ir begalo smagiai praleidau laiką. 
Manau trumpai būtų tiek, stengsiuos vėl po truputi grįžti į tinklaraščio ritmą. Iki kitų susimatymų;)
P.s. šiek tiek nuotraukų, kuriose atsispindi dalelė mano įspūdžių.

Instagram akimirkos




1. Vaizdas į mano rajoną // 2. Bute turim labai fainą selfių veidrodį // 3-4. Viena iš nakčių Vilniuje // 5. Kokteilių vakariukas // 6. Mano fakultetas tikrai vienas iš fainiausių! // 7. Gedimino dienų parade su AGAI žmogeliukais // 8-9. Savanorystės akimirkos 


24 lapkričio 2013

Didždvaris - mano antrieji namai!

Gavau anoniminį komentarą, kuriame prašė papasakoti apie Didždvarį. Su mielu noru pasidalinsiu savo įspūdžiais apie šią gimnaziją (kuri gali būti visai skirtinga nuo kitų).
Pirmiausia, paminėsiu blogesnius dalykus.. Pats mokyklos vidus - ne itin modernus. Yra vietų kur šiek tiek turi atsargiau vaikščioti. Vieną kartą - vos neparkritau užkliuvusi už kažkokio metalo (likau su įbrėžimų). Spintelės išmėtytos po visą mokyklą. Man dar gan pasisekė, kad manoji - pačioje apačioje, bet yra spintelių ir trečiame aukšte,kas kiek nepatogu, bet aišku, prie visko priprantama. Galbūt vienas iš blogesnių dalykų yra uniformos, bet čia kaip kam. Pati nešioju, kartais rytais ir džiaugiuosi dėl to, bet kiti yra priversti jas devėti. 
Daugmaž tokie yra mano asmeniniai mokyklos minusai, pliusų ši mokykla turi begales! Ir net nežinau nuo ko pradėti.. Na galbūt pradėsiu nuo to, dėl ko atkeliavau į šią mokyklą. Mokykla tikrai skiria dėmesį į mokinių patogumus mokslo atžvilgiu. Atėjusi užsirašyti į DG pavaduotoja kartu su žmogumi, kuris dėliojo tvarkaraščius atsivelgė į mano norus visais 150 procentų. Parinko mano svarbiausiams dalykams (matematika ir informatika) pačias geriausias mokytojas, sudėliojo tvarkaraštį taip, kad turėdavau vos 2 langus. Mokslo kokybė irgi yra pakankamai gera. Nors turiu pati mokytojų, kurie ne itin pilnavertiškai išnaudoja 45 pamokos minutes, bet vistiek jaučiuosi stipri tuose dalykuose. Popamokinė veikla ir renginiai DG turi taip pat svarbią vietą. Bent jau kartą per savaitę mokykloje vyksta kažkoks renginukas. Kiekvienas gali čia rasti sau veiklos. Oh, ir maistas valgykloje vėl skanus!
Mokinių, kaip ir visuose mokyklose yra pačių įvairiausių, bet ką galiu pasakyti, kad visi yra itin veiklūs ir kiekvienoje laidoje yra bent trečdalis, kuriuos pastebi beveik visuose renginiuose. Atsiranda vis daugiau klubų, veiklų, pati net ir neberandu laiko visur sudalyvauti. Ir galiu drąsiai teigti, kad šioje mokykloje mokosi vieni draugiškiausių ir fainiausių mokinių!
Didždvaryje esu kiek daugiau nei metus, tačiau pamilau šią mokyklą ir gailiuosi, kad praleisiu čia tik porą metų, o ne visus keturis. Aišku, pasiilgstu kažkiek senos mokyklos, bet tik kartais. DG bus ta mokykla į kurią su malonumu grįšiu, kai baigsiu 12tą klasę.

10 spalio 2013

115 Anniversary and other news


Šiandien teko garbė sudalyvauti gimnazijos115 (!) gimtadienio koncerte. Buvau viena iš tų kelių mokinių pakviesta į šį renginuką. O kvietimo priežastis buvo už mano aktyvumą, nes būtent šiemet supratau, kad paskutiniais metais reikia visu šimtu procentu dalyvauti mokyklos gyvenime. Iš vis, mano aktyvi veikla prasidėjo tik vienuoliktoje klasėje, o kai atėjau į naują mokyklą metų viduryje, baisu buvo kur lysti, tad apsipratus ir beveik metus laiko keliaujanti į naująją mokyklą (šį faktą šią savaitę kažkaip labai dažnai vartoju) įsidrasinau dalyvauti visur, kur tik galima. Tam daug davė ir tai, jog mokykloje atsirado mokinių aktyvas, į kurį galėjo ateiti kas tik nori. Pirmasis toks rimtas "reikalas" buvo mokytojų diena, kuri, manau, visai puikiai įvyko, nors ruoštis pradėjom vos kelios dienos prieš tą svarbųjį penktadienį.
Nuotrauka: Martyno Jaugelavičiaus


Laukia tradicinė padėkos diena, o kur dar šimtadienio reikaliukai. Na, o grįžtant prie šiandienos dieną, prieš koncertą dalyvavau artimosios savanorystes susirinkime. Nors nieko daug nenuveikėm, pagaliau vėl grįžau į savanorystes vėžes, net iš tikro nepamenu, kada paskutinį kartą teko normaliai savanoriauti. Turbūt po tokio savaitgalio vėl būsiu kupina įspūdžių. Likus dar šiek tiek laiko iki koncerto, radau laiko ir įsiamžinti. Nieko ypatingo nevilkėjau, užsidėjau savo mylimiausia suknelę, kuria pasigavau vos už keturis litukus ir mylimiausius, bet gaila, jau nebe kaip atrodančius aukštakulnius. Buvau beveik visa juoda, tik ryškus švarkelis gelbėjo nuo juodybės.
Pats koncertas buvo išties įspūdingas. Jame fortepijonu grojo patys grafų Zubovų šeimos atstovai. Pati atmosfera irgi buvo žavi, koncertas vyko Ch. Frenkelio viloje. Su keliom bendramokslėm pasidalinom mintim, kad turbūt nė viena mokykla Šiauliuose taip nešvenčia savo gimtadienių ir tikrai turime kuo didžiuotis, tiek savo istorija, tiek dabartimi. Iš tikrųjų keista buvo dalyvauti kažkur vakare, tokiame renginuke su mokytojais ir mokyklos bendruomene, bet tuo pačiu ir begalo malonu. 
Po tokios įspūdingos mokslo metų pradžios tikiuosi, jog dar laukia begalės nuotykių, įspūdžių ir renginių. Visgi iš mokyklos laikų labiausiai prisiminsime paskutiniuosus metus, tad tikiu, kad jie bus pilni prisiminimų.